5 mitai apie psichosocialinės rizikos valdymą

MITAS NR. 1: RŪPINIMASIS DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR GEROVE YRA PRABANGA, O NE BŪTINYBĖ

NETIESA. Alinantis pandemijos periodas ir geopolitiniai neramumai aktualizavo tiek fizinės, tiek emocinės sveikatos svarbą darbo vietose. Darbuotojai, išgyvendami sudėtingas situacijas, dažniau susiduria su nerimo sutrikimais, kaulų, sąnarių, raumenų ligomis, profesiniu perdegimu, lėtiniu nuovargiu, o tuo pačiu ir mažėjančiu darbingumu bei motyvacija. Darbovietėms tampa sunku išlaikyti gerą emocinį klimatą, gerus darbo rezultatus bei konkurencingumą.Įžvalgūs CEO ir HR partneriai pastebi, kad pavienių projektų (sveikatai skirto mėnesio, emocinės paramos linijos ir pan.) nebeužtenka: reikia naujo strateginio požiūrio ir sistemingesnio problemos sprendimo būdo.Būtent psichosocialinės rizikos vertinimas ir valdymas yra ta strateginė išeitis, kurios ieško kiekviena šiuolaikinė organizacija. Tai lyg darbovietės "sveikatos būklės rentgenas", parodantis, kuri sritis darbuotojams kelia daugiausiai iššūkių ir kokia pagalba būtų svarbiausia.

MITAS NR. 2: RŪPINTIS DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR GEROVE YRA PER BRANGU

NETIESA. Kur kas brangiau yra laiku nepasirūpinti darbuotojų sveikata ir gerove: žmonės praranda darbingumą ir motyvaciją, o įmonės ─ gerus darbo rezultatus, puikų įvaizdį bei konkurencingumą. Be to, daugėja skundų, konfliktų, teisminių ginčų, didėja darbuotojų kaita. Juk sveikata ─ brangiausias turtas, tad žmonės nebenori dirbti įmonėse, kuriose jų sveikatą alina stresas, dideli darbo krūviai ir tempai, prasti santykiai su vadovais ir kolegomis ar kiti psichosocialinės rizikos darbe veiksniai.Kaip kokybiškai ir nebrangiai rūpintis darbuotojų sveikata? Pradėkite nuo psichosocialinės rizikos vertinimo: jis lyg darbovietės "sveikatos būklės rentgenas" parodys, kuri sritis darbuotojams kelia daugiausiai iššūkių ir kokia pagalba šiuo metu yra reikalingiausia.

MITAS NR. 3. DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR GEROVĖ YRA JŲ PAČIŲ REIKALAS

NETIESA. Tai ne tik moralinė pareiga ir gera darbdavių investicija, bet ir teisinė prievolė, nustatyta LR teisės aktuose. Kiekvieno darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai gera darbuotojų sveikata tampa VISŲ, darbdavių, darbuotojų bei valstybės, bendra siekiamybė ir sutarimas. Daugiau apie psichosocialinę riziką ir stresą darbe Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros straipsnyje https://osha.europa.eu/.../psychosocial-risks-and-stress

MITAS NR. 4: VERTINTI PSICHOSOCIALINĘ RIZIKĄ DARBE YRA PER BRANGU

NETIESA. Mokymasis rūpintis darbuotojų sveikata ─ ne prabanga. Tai būtinoji, vienkartinė ir svarbiausioji investicija. Kitaip žmonės praranda darbingumą ir motyvaciją, o įmonės ─ gerus darbo rezultatus, puikų įvaizdį bei konkurencingumą. Išmokti vertinti psichosocialinę riziką darbe ir taip pradėti profesionaliai rūpintis darbuotojų sveikata bei gerove kainuoja tiek pat, kiek... gerti kavą! Juk per keletą savaičių vidutinio dydžio kolektyvai maždaug tiek pat (apie 240 eur.) išleidžia kavos pupelėms Be to, įmonėje turėti apmokytą vidinį rizikos vertintoją yra kur kas pigiau, nei kasmet vis pirkti rizikos vertinimo paslaugą. Tad už sutaupytas lėšas bus galima nupirkti dar daugiau kavos: juk kolektyvuose, kuriuose gera, žmonės mieliau ir dažniau kartu ją geria.

MITAS NR. 5: NĖRA POREIKIO TIRTI PSICHOSOCIALINĘ RIZIKĄ DARBE

NETIESA: Tyrimai atskleidžia, kad net 9 iš 10 darbuotojų (arba apie 90 proc. jūsų kolektyvo) jaučia darbe patiriamo streso poveikį jų psichikos sveikatai. Tad sunku įsivaizduoti darbo vietą, kurioje nebūtų susiduriama su stresu ir su jo žala. Rizika turi būti vertinama visuomet, kai tik yra galimybė su ja susidurti. Todėl psichosocialinę riziką darbe privaloma vertinti kaip ir bet kurią kitą - ergonominę, cheminę, biologinę ar fizikinę. Be to, toks vertinimas darbuotojams, vadovams ir organizacijoms suteikia ypatingas, netikėtas ir ilgalaikes naudas.