Viena dažniausių, tačiau rečiausiai įvardijamų psichosocialinių rizikų šiuolaikinėse organizacijose yra nevaldomas darbo tempas. Apie jį mažai kalbame, nes… paprasčiausiai neturime tam laiko. Mes nuolat bėgame, reaguojame į krizes ir šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos.
Darbo tempas atskleidžia, ar reikia nuolat atlikti daug užduočių per trumpą laiką, greitai reaguoti, skubėti.
Darbo krūvis nusako, kiek turima darbo – kokio ilgio darbų sąrašas, keliuose projektuose vienu metu dalyvaujama, ar darbas reikalauja daug pokalbių su klientais/pacientais, ar reikalinga priiminėti daug atsakingų sprendimų ir pan.
Kai darbo krūvis ar tempas ilgą laiką viršija žmogaus galimybes, ima kauptis nuovargis. Mažėja motyvacija, daugėja klaidų, prastėja savijauta, o galiausiai nukenčia ir darbo
rezultatai.
Sunkiausia šiame užburtame rate būna vidurinės grandies vadovams. Jie dažnai atsiduria tarp dviejų ugnių: didelių strateginių lūkesčių ir realių, dažnai ribotų, savo komandos galimybių.
Geroji žinia ta, kad nevaldomas tempas nėra privaloma darbo dalis. Tai tiesiog darbo organizavimo klausimas, kurį galima ir reikia spręsti.
Kaip atpažinti, kad tempas darbe tampa nevaldomas?
Paprastai apie tai signalizuoja ne vienas įvykis, o kasdienė rutina:
- suplanuotus darbus nuolat tenka atidėti ir „gesinti gaisrus“;
- daugėja klaidų, sprendimai tampa skuboti;
- žmonės atrodo išsekę, irzlūs, praranda motyvaciją;
- dirbama daug, tačiau vis sunkiau spėjama atlikti darbus laiku;
- nelieka energijos naujoms idėjoms
ir iniciatyvoms.
Ką daro organizacijos, kurios šią problemą sprendžia sėkmingai?
- Aiškiai nustato prioritetus ir atskiria, kas iš tiesų skubu
- Planuoja realistiškus terminus kartu su komanda
- Brėžia aiškias darbo ribas ir skatina darbuotojus kokybiškai pailsėti
- Stiprina vadovų gebėjimą paskirstyti darbo krūvį, o ne tik jį prisiimti
- Atvirai kalba apie darbo tempą kaip apie dalyką, kurį galima keisti, o ne neišvengiamą darbo dalį
Atsakomybės veiksnys
Darbuotojui aišku, už ką jis atsakingas, ir jis turi galimybių tai įgyvendinti.
Per didelės arba neaiškios atsakomybės pavyzdžiai
- Neaišku, už ką darbuotojas atsakingas – pvz., ta pati užduotis priskirta keliems žmonėms be aiškių ribų.
- Darbuotojas turi per daug atsakomybių vienu metu – pvz., atsako ir už klientus, ir už administravimą, ir už komandos koordinavimą.
- Atsakomybė už kitų klaidas – pvz., darbuotojas kaltinamas dėl komandos nario neatlikto darbo.
Neįgyvendinamų reikalavimų veiksnys
Darbo reikalavimai yra neaiškūs arba neįmanomi įvykdyti – pvz., prašoma per vieną dieną atlikti darbą, kuriam realiai reikia savaitės, duodamos prieštaringos užduotys, prašoma dirbti greitai, bet tuo pačiu reikalaujama maksimaliai detalaus tikslumo ir pan.
