2026 m. kovo 18 d. įvyko pirmosios, 5 susitikimų ciklo, diskusijų dirbtuvės tema „Psichosocialinė rizika darbe: burtažodis, kurį reikia iššifruoti“. Į renginį susibūrė darbdavių, psichosocialinės rizikos vertintojų, darbuotojų, teisėkūros, mokslo, sveikatos ir komunikacijos sričių atstovai.
Dirbtuvių tikslas – kartu ieškoti atsakymų, kaip sudėtingą ir dažnai gąsdinantį psichosocialinės rizikos terminą paversti aiškesniu, geriau suprantamu ir priimtinu skirtingoms tikslinėms grupėms. Nors diskusijų metu išryškėjo, kad šiai temai išgryninti dar reikės ne vieno pokalbio, dalyviai sugeneravo reikšmingų idėjų, kurias galima toliau plėtoti ir jungti į nuoseklias iniciatyvas.
Pagrindinės tikslinės grupės – darbdaviai ir darbuotojai
Dirbtuvių metu gana vieningai sutarta, kad svarbiausios tikslinės grupės, kurioms būtina geriau suprasti psichosocialinę riziką darbe, yra darbdaviai ir darbuotojai. Tačiau taip pat pabrėžta specialistų (DSS, HR, VDI inspektorių ir kt.) svarba bei iškelta idėja apie ankstyvą ugdymą – siekiant, kad būsimi darbuotojai į darbo rinką ateitų jau turėdami bazinį supratimą apie emocinę savijautą ir rizikų valdymą.
Kokios idėjos išryškėjo diskusijose?
Darbdaviams:
- Komunikacija turėtų būti grindžiama ne gąsdinimu, o naudos akcentavimu ir pozityviais pavyzdžiais.
- Svarbus glaudesnis bendradarbiavimas su VDI, kuri galėtų veikti kaip partneris ir konsultantas.
- Reikalinga aiški, susisteminta ir lengvai prieinama informacijos platforma apie psichosocialinės rizikos vertinimą ir valdymą.
- Siūlyta inicijuoti nacionalinio lygmens komunikacijos kampaniją, normalizuojančią šią temą verslo aplinkoje.
Darbuotojams:
- Apie psichosocialinę riziką svarbu kalbėtis tiek grupėse, tiek individualiuose pokalbiuose.
- Komunikacijai gali būti pasitelkiami įvairūs kanalai – nuo reklaminių kampanijų iki nuomonės formuotojų ar bendruomeninių erdvių.
- Akcentuota psichikos sveikatos profilaktinių patikrinimų svarba.
- Siūlyta svarstyti psichologinės pagalbos linijos darbuotojams galimybę.
Specialistams:
- Skatinti bendruomeniškumą – burti/kurti bendraminčių klubus ar tinklus.
- Išskirtos pagrindinės žinutės specialistams: „eiti gilyn“ ir „nebūti vienam“.
- Įvardytas poreikis turėti centralizuotą šios srities koordinatorių („temos šeimininką“), kuris kauptų metodinę informaciją, konsultuotų ir telktų bendruomenę.
- Taip pat išsakytas poreikis steigti metodinį centrą, kuris adaptuotų psichosocialinės rizikos vertinimo metodikas, rengtų mokymus ir teiktų konsultacijas specialistams bei organizacijoms. Svarbu adaptuoti metodikas pagal naujai kylančius iššūkius (pvz. technostresą)
- Diskusijoje pažymėta, kad mažoms įmonėms psichosocialinės rizikos vertinimas ir su tuo susiję mokymai tam tikrą laiką galėtų būti subsidijuojami, siekiant paskatinti šios temos priėmimą ir praktinį taikymą.
Vaikams ir jaunimui:
- Siūlyta kurti edukacines veiklas ir žaidimus, padedančius nuo ankstyvo amžiaus suprasti psichosocialines rizikas.
- Pabrėžta ugdymo programų moksleiviams ir studentams svarba bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikis.
- Akcentuotas pedagogų, psichologų ir tėvų kompetencijų stiprinimas šioje srityje.
Dirbtuvių dalyviai sutarė, kad psichosocialinės rizikos tema reikalauja nuoseklaus ir ilgalaikio dėmesio. Išsakytos idėjos gali tapti pagrindu tolimesnėms iniciatyvoms, stiprinančioms supratimą ir praktinius sprendimus darbo aplinkoje.
Dirbtuvės organizuotos įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų fondo 2026 metų institucinio stiprinimo projektą Nr. NVOK10342. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.