2026 m. birželio 19 d. įvyko ketvirtosios, 5 susitikimų ciklo, diskusijų dirbtuvės tema „Visi mes (ne)lygūs: ar psichosocialinės rizikos vertinimas mato „nematomas“ grupes?“, kurios metu kartu su įvairių organizacijų atstovais aptarėme, kaip kurti jautresnį, teisingesnį ir įvairesnes patirtis atpažįstantį psichosocialinės rizikos vertinimą, kuriame kiekvienas žmogus būtų matomas. .
Diskusiją pradėjo darbo medicinos gydytoja Evelina Antranėlė ir dr. Jelena Stanislavovienė, pristačiusios Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) leidinyje „Workforce diversity and psychosocial risks – Towards healthier and more inclusive workplaces“ išskiriamas darbuotojų grupes, kurioms būdinga didesnė psichosocialinių rizikų tikimybė.
Buvo aptartos keturios darbuotojų grupės:
- Moterys, kurios dažniau susiduria su diskriminacija, priekabiavimu, emociškai intensyviu darbu, ribotomis karjeros galimybėmis bei didesniais darbo ir šeimos derinimo iššūkiais.
- Migrantai, kuriems papildomų iššūkių kelia kalbos ir kultūriniai skirtumai, nestabilios darbo sąlygos, socialinė izoliacija bei diskriminacijos rizika.
- Vyresnio amžiaus darbuotojai, susiduriantys su stereotipais dėl amžiaus, sveikatos pokyčių ir mažesnėmis profesinio tobulėjimo galimybėmis.
- Neuronetipiniai darbuotojai, kuriems svarbi tinkamai pritaikyta darbo aplinka, lankstūs darbo organizavimo sprendimai ir didesnis vadovų bei kolegų supratimas.
Antrojoje diskusijos dalyje dalyviai ieškojo atsakymo, kokios darbuotojų grupės organizacijose taip pat gali būti jautresnės psichosocialinei rizikai. Buvo įvardyta daug įvairių situacijų – nuo naujų darbuotojų, studentų, vienišų tėvų, lėtinėmis ligomis sergančių ar po ilgalaikės pertraukos į darbą grįžtančių asmenų iki darbuotojų, priklausančių tautinėms, kultūrinėms ar seksualinėms mažumoms, taip pat žmonių, turinčių „nematomų“ psichikos sveikatos sunkumų.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad kiekviena darbuotojų grupė susiduria su savitais iššūkiais, todėl universalių sprendimų nepakanka. Psichosocialinės rizikos vertinimas turi padėti pastebėti darbuotojų įvairovę ir sudaryti galimybes išgirsti skirtingus jų poreikius.
Bendru sutarimu buvo išskirtos keturios temos, kurioms, dalyvių nuomone, reikėtų skirti didžiausią dėmesį psichosocialinės rizikos vertinime:
- Amžius. Siūlyta vertinant atsižvelgti į skirtingų amžiaus grupių poreikius – nuo jaunų darbuotojų iki vyresnio amžiaus kolegų. Aptarti klausimai apie technologijų naudojimą, darbo prasmę, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, kartų bendradarbiavimą bei galimybę darbuotojams atvirai išsakyti savo nuomonę.
- Lėtinės ligos. Pabrėžta, kad darbuotojai turi aiškiai suprasti, kodėl renkama informacija apie jų poreikius ir kaip ji bus naudojama. Diskutuota apie papildomus klausimus, padedančius geriau suprasti reikalingus darbo vietos pritaikymus, poilsio režimą, kolegų palaikymą ir darbdavio teikiamą pagalbą.
- Migrantai. Akcentuota, kad psichosocialinės rizikos vertinimas turi būti prieinamas darbuotojams suprantama kalba, o organizacijose svarbu stiprinti kultūrinį supratimą, mentorystę ir komandų pasirengimą dirbti įvairialypėje aplinkoje.
- Lytis. Aptarta, kaip lyties aspektas gali būti vertinamas analizuojant tarpusavio santykius, priekabiavimo riziką, stereotipus, karjeros galimybes bei specifines darbo sąlygas tam tikrose profesijose.
Diskusija dar kartą priminė, kad įtrauki darbo aplinka prasideda nuo gebėjimo pastebėti darbuotojų įvairovę. Kuo geriau suprantame skirtingų darbuotojų grupių patirtis, tuo tiksliau galime įvertinti psichosocialinę riziką ir taikyti veiksmingas prevencines priemones, kurios padeda kurti sveikesnes, saugesnes ir visiems palankias darbo vietas.
Dirbtuvės organizuotos įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų fondo 2026 metų institucinio stiprinimo projektą Nr. NVOK10342. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.