2026 m. balandžio 15 d. įvyko antrosios, 5 susitikimų ciklo, diskusijų dirbtuvės tema “Dirbtinis intelektas kaip psichosocialinės rizikos veiksnys: kas laimės technostreso lenktynes?”.
Šių dirbtuvių tikslas buvo suprasti su kokiais technologiniais iššūkiais susiduria šiuolaikinės darbovietės, kokius iššūkius kelia DI naudojimas ir kaip įvertinti technostresą rizikos vertinimo metu.
Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis savo įdomiu pasakojimu plačiau atvėrė DI pasaulio vartus, bet tuo pačius sudėliojo labai svarbias žinutes, kaip šiame pokyčių fone išlaikyti žmogaus psichologinį stabilumą.
DI iššūkiai darbo aplinkoje
- DI vis dažniau veikia kaip „naujasis kolega“ organizacijose. Jis aktyviai įsitraukia į darbo procesus, tačiau jo vaidmuo, atsakomybės ribos ir sprendimų priėmimo apimtis dažnai nėra aiškiai apibrėžti.
- Didėja darbuotojų nesaugumo jausmas dėl darbo vietos stabilumo. Automatizacija ir DI technologijos keičia darbo struktūrą: dalis rutininių užduočių nyksta, tačiau tuo pačiu atsiranda naujų, aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių funkcijų. Gera žinia, kad platesnėje perspektyvoje daugiau vietų bus sukurta nei jų išnyks.
- Organizacijos vis dažniau orientuojasi į jau kvalifikuotus darbuotojus, gebančius efektyviai naudoti DI įrankius. Tačiau tai silpnina tradicinį profesinio augimo modelį, kai darbuotojai pradeda nuo paprastesnių užduočių ir palaipsniui kaupia kompetencijas.
- Ryškėja kompetencijų ir galimybių atotrūkis tarp skirtingų darbuotojų grupių. Aukštesnės kvalifikacijos specialistai dažniau ir efektyviau integruoja DI į sudėtingas užduotis, o žemesnių pozicijų darbuotojai dažniausiai apsiriboja baziniu naudojimu.
- DI naudojimas gali silpninti tam tikrus pažintinius gebėjimus, ypač jei darbuotojas pernelyg pasikliauja automatizuotais sprendimais. Vienas iš pagrindinių iššūkių – kritinio mąstymo mažėjimas.
Šiuolaikinėje darbo aplinkoje technostresas nebėra siejamas vien su technologijų trikdžiais ar jų gausa. DI kontekste jis įgauna naujas formas:
tikrinimo/ patvirtinimo nuovargį (DI spartina darbą – darbuotojas turi tikrinti – atsakomybė lieka žmogui – kaupiasi verifikavimo nuovargis);
DI gebėjimas greitai generuoti rezultatus kelia organizacinį spaudimą dirbti greičiau, nors darbo procesų taisyklės, etikos standartai ir kokybės kriterijai ne visada vystosi tokiu pačiu tempu.
Darbuotojai turi ugdyti vadinamuosius hibridinius gebėjimus – derinti technologinį raštingumą su analitiniu, kūrybiniu ir socialiniu mąstymu.
Kas nepadeda DI eroje?
Aklas pasipriešinimas ir aklas pasitikėjimas. Kritinis mąstymas ir gebėjimas vertinti DI sprendimų patikimumą yra esminiai darbo kokybės ir saugumo veiksniai.
Kas galėtų padėti?
Smalsumas – nuolatinis mokymasis ir gebėjimas prisitaikyti
Drąsa – leidimas sau imtis skirtingų vaidmenų, eksperimentuoti, neprarasti iniciatyvos
Kūrybiškumas – naujų idėjų, netikėtumo DI negali sukurti.
Atjauta – svarbu saugoti santykį su žmogumi, pasitikėjimą komanda, ir matyti ne tik našumą, bet ir to kainą.
Bendravimas – padeda suderinti žmogaus ir sistemos bendrą darbą, susitarti dėl atsakomybių ir sprendimų kokybės.
Diskusijų metu buvo diskutuota, kad psichosocialinės rizikos vertinimo klausimynuose turėtų atsirasti technostresą vertinantys klausimai. Svarbu matuoti mažiausiai du aspektus:
- DI nuovargį, nerimą
- Kaip technologinės naujovės padaugino darbo.
Dirbtuvės organizuotos įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų fondo 2026 metų institucinio stiprinimo projektą Nr. NVOK10342. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.