Perdegimas: kaip tvarkytis su lėtiniu stresu darbe?

Nors nemažai darbdavių mielai užginčytų jiems nepalankią perdegimo sampratą, anksčiau ar vėliau mums visiems teks susitaikyti su faktu, kad perdegimas ─ tai nesuvaldyto lėtinio streso darbe rezultatas. Artėjanti vasara ─ ne tik puiki proga atgauti prarastas jėgas. Ypač vertinga, kai atostogaudami žmonės permąsto savo asmeninius ir darbo įpročius, o organizacijos tuo pat metu ─ darbuotojams keliamus reikalavimus bei darbo aplinką. Kad rudeniop, visiems sugrįžus į darbus, perdegimo rizika būtų kur kas mažesnė.

„Kadangi perdegimas yra nesuvaldyto lėtinio streso darbe rezultatas, vis daugiau Europos šalių jį vertina kaip profesinę ligą, o Latvijoje perdegimas net įtrauktas į profesinių ligų sąrašą,“ – sako darbo medicinos gydytoja, sveikadadarbe.lt lektorė Evelina Antanėlė. Žinoma, perdegimas neužklumpa per naktį, o jo priežastys dažnai yra kompleksinės. Deja, vis dar pasitaiko, kad lektoriai perdegimo kilmę aiškina tik organizaciniais veiksniais, visiškai pamiršdami konkrečių profesijų ir asmeninių savybių įtaką. Siekiant iš tiesų apsisaugoti nuo perdegimo, reikia ne tik organizacijų atsakomybės, bet ir pačių darbuotojų sąmoningumo bei valstybės veiklumo.

Trūksta konkrečių žinių apie perdegimą
Svarbu suprasti, kas yra perdegimas ir kuo jis skiriasi nuo kitų sutrikimų, nes perdegimas dažnai nepelnytai maišomas su depresija, kitais sutrikimais ar būsenomis. „Tik tikslios žinios leidžia laiku kreiptis pagalbos ir kritiškai vertinti siūlomą pagalbą. Kadangi perdegimo tema labai aktuali, atsiranda siekiančių galimai pasipelnyti iš sudėtingos ligos, pvz., siūlomasi nustatyti perdegimą tik iš vienkartinio kraujo tyrimo, nors psichikos ir elgesio sutrikimams nustatyti tokio tyrimo nepakanka,“ – pastebi sveikatos psichologė, sveikatadarbe.lt vadovė Sigita Vičaitė. Jai pritaria E. Antanėlė, sakydama, kad ilgą laiką stebint kraujo rodiklių pakitimus, galima apčiuopti didėjančią perdegimo riziką. Tačiau visų pirma perdegimas pradeda reikštis psichologiniu lygmeniu ir elgesiu.

Kai darbas virsta kančia
„Daugėja profesinių įsipareigojimų, ilgėja viršvalandžiai, atsisakoma ilsėtis, atsiribojama nuo asmeninio gyvenimo. Kankina perdėta atsakomybė, savikritika, sutrinka emocinė pusiausvyra, atsiranda irzlumas, ciniškumas. Didžiulį įsitraukimą keičia sulėtėjimas ir apatija, į darbą einama vos ne vos prisiverčiant, atsiranda jausmas, kad esu išnaudojamas. Žmogus tampa nebedarbingas, prireikia kur kas daugiau laiko ir energijos tam, kad būtų atliktos elementarios užduotys, nes įsivyrauja psichikos nuovargis. Dėl to žmonės dažnai išgyvena kaltę ir gėdą,“ – sako S. Vičaitė. Apsisaugoti nuo perdegimo tikrai galima Pasak jos, šiuolaikiniam žmogui būtina žinoti, ką kiekvienas asmeniškai galime padaryti, kad apsisaugotume nuo perdegimo: išmokti atpažinti ne tik fizinį, bet psichikos nuovargį, nes nuovargis gali būti ir perdegimo priežastis, ir pasekmė; išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; išmokti ilsėtis ir darbostogų nevadinti atostogomis; didinti savo emocinį atsparumą ir mokytis valdyti stresą; stiprinti savo savivertę ir kovoti su nuolatiniu tobulumo siekiu; ugdyti emocinį intelektą, kuris padeda laiku atpažinti, ką ir kodėl mes jaučiame. „Kad šiuos tikslus pasiektume, populiariosios literatūros knygų neužtenka – reikia mokslu grįstų mokymų, drąsos pripažinti savo asmenines savybes, valios keisti gyvenimo būdą, o kartais – ir darbą,“ – sako S. Vičaitė.

Darbdaviai vis dažniau prisiima atsakomybę
Organizaciniu lygmeniu į perdegimą reaguojama labai skirtingai – nuo visiško problemos neigimo iki požiūrio, kuris galėtų tapti pavyzdžiu kitiems. „Neįtikėtina, kaip darbdavius atstovaujantis viešas asmuo dar šiemet žiniasklaidoje leido sau pasakyti, jog perdegimo būsena ilgai netrunka ir po dienos ar kitos žmogus vėl atsistato. Tokios klaidingos nuostatos dideles problemas neva paverčia nereikšmingomis ir besvorėmis. Tačiau kuo ilgiau perdegimo problemą neigsime, tuo stipriau jos pasekmės smogs ir asmeniškai, ir organizacijoms,“ – sako sveikatadarbe.lt lektorė, psichologė Liepa T. Valandis, organizacijoms vedanti mokymus apie perdegimą. Pasak jos, vis daugiau modernių įmonių savo darbuotojams prevenciškai organizuoja perdegimo atpažinimo mokymus; ieško sprendimų, kaip sumažinti darbo krūvį ir tempą; diegia ir postvencinius algoritmus. Jie nusako, kaip padėti darbuotojui, kurio perdegimo rizika akivaizdžiai viršija leistiną.

Ką daryti, kad bėgęs nuo vilko, nepataikytum ant meškos?
Perdegimo tema yra kur kas platesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuoširdžiai savo darbą atliekantys darbuotojų atrankos specialistai pastebėjo, kad daugėja „perdegusių" kandidatų. „Žmonės bėga nuo alinančių darbo sąlygų ir ieško sveikesnės darbo aplinkos. Jei tokios aplinkos neranda, vėl atsiduria naujo darbo ieškančiųjų gretose. Todėl atrankų specialistų pageidavimu nuo šių metų vedame mokymus ir jiems. Organizacijoms svarbu žinoti ne tik tai, kaip atpažinti padidėjusią kandidato perdegimo riziką, bet ir kaip padėti tokiam įdarbintam žmogui išlikti geru savo srities specialistu, neprarandant sveikatos. Juk įmonėms tenka didelė atsakomybė už darbuotojų sveikatą ir, laimei, atsiranda tokių darbdavių, kurie šią atsakomybę labai aktyviai prisiima,“ – sako Liepa T. Valandis. Pasak jos, netiesa, kad organizacijos atsisako įdarbinti žmones, patyrusius perdegimą, nes įprastai tokie žmonės tampa labai vertingais kolektyvo nariais.

Ypatingas vadovo vaidmuo
Atpažįstant ir valdant perdegimą ypatingas vaidmuo tenka vadovams ─ jiems patiems dažnai būdinga didesnė perdegimo rizika, be to, jie lemia organizacinę kultūrą, kuri gali perdegimą paskatinti arba jį pažaboti,“ – pastebi Liepa T. Valandis. „Atrodo, kad tiek, kiek šia tema kolektyvuose užsiims vadovai, tiek jos ir bus, nes instituciniu lygmeniu perdegimo suvokimas kartais dar labai atsilieka nuo modernaus požiūrio, o kalbant šia tema yra daug prieštarų,“ – antrina S. Vičaitė. Pasak sveikatadarbe.lt lektorių, labai apmaudu, kad kai kurios institucijos dar leidžia sau perdegimą vadinti tiesiog psichine įtampa ar, kalbėdamos apie V. Putino psichikos sveikatą, sakyti, esą jis perdegęs. Tačiau stebint pasaulines tendencijas, diena, kai perdegimą suvoksime kaip profesinę ligą, tikrai ateis ir į Lietuvą.